Didžiasalio skyriaus renginiai

Dar diena, kita, ir ruduo užleis vietą žiemai, o ilgėjantys vakarai sukvietė į mūsų salę, virtusią kaimo pirkia, visus, jaunus ir senus, apsiavusius ir basus, didelius ir mažus vakaroti, vieniems kitus pralinksminti, prajuokinti. Vakaronės metu stengiamės vaikams perteikti senovės dvasingumą, gebėjimą bendrauti, linksmintis. 

Pelėdžiukų grupės vaikai lankėsi Tverečiaus užkardoje. Kiekviena išvyka vaikų labai laukiama ir suteikianti daug neišdildomų įspūdžių. Vaikai sužinojo apie nelengvą pasieniečių darbą, kas tai yra Lietuvos siena, kaip migruoja  gyvūnai ir dar kitokių įdomybių. Daug teigiamų emocijų patyrė stebėdami dresiruoto šuns pasirodymą, apžiūrėjo turimas transporto priemones ir labai džiaugėsi gavę progą pasivažinėti aidint sirenoms ir mirgant švyturėliams. Labai dėkojame pasieniečiams už šiltą priėmimą ir praleistą laiką su mumis.

„Per kiemelį takeliu rudenėlis ėjo: šlept, šlept, šlept... “ va taip ir atšlepsėjo į salę pas vaikus, didelius ir mažus, kad pasidžiaugtų gėrybių gausa, kad pasilinksmintų, paišdykautų, skambių dainų ir gražių eilių paklausytų, pašoktų ir smagiai paplotų.Tradicinė šventė, bet kasmet nepakartojama, savaip įdomi, linksma ir vaikų labai laukiama. 

Pasirinkę šiltą, gražią dieną iškeliavome į artimiausį miškelį. Stebėjome, kaip keičiasi gamta, žolynai, medžiai, pabraidžiojome po lapų jūrą, labai norėjome rasti valgomų grybų, deja tik šungrybiai, bet ir tuos atpažinti reikia, o palyginimui turime aikštelėje rastus kazlėkus. Iš miškelio grįžome kankorėžiais nešini, pavargę, bet su gera nuotaika.

Kas tik nesidžiaugia rudeniu ir derliaus gausa, ir kitokiomis įvairiausiomis rudens gėrybėmis. Reikia tik gerai apsidairyti, prisirinkti ir kuo greičiau į rudens dirbtuvėles... Toli ieškoti nereikia, savo aikštelėje ir šermukšnis, ir gilių medis, ir kaštonas, jau vienas kitas nukritęs. Tądien, pirštukų miklumui vėrėme iš šermukšnių vėrinukus, iešmukus. Emocijos geros, vėrinukai gražūs, pirštukai miklūs.   

Lietingą rugsėjo šeštadienį į Didžiasalio bendruomenės šventę „Ir patrovos gardumas" sugužėjo ir didžiasaliečiai, ir svečiai, vaišino ir patys vaišinosi. Ten buvom ir mes. Gaila, kad tradiciškai vaikams pašokti nebuvo galimybių, bet „pelėdžiukų" grupės auklėtinis Evelinas visus pasveikino eilėraščiu. Va taip!